Šilkas

Meer over het boek

Pasaulinę šlovę autoriui pelnęs poetiškas, subtilus ir švelnus, originalia literatūrine maniera parašytas, iškart Italiją, o paskui – ir visą pasaulį užkariavęs romanas „Šilkas“ – lyrizmo, nutylėjimų, fragmentų kupinas šedevras, už kurio žodžių, tarsi įvyniota į šilką, glūdi poetiška, savitai regima tikrovė. Tai klasikine forma papasakota nepaprasta, subtili ir keista meilės istorija. Tai stiliaus šedevras, kur žodžių nedaug, kur šilko leitmotyvas regimas tarsi plonyčiu teptuku rašomi hieroglifai. „Tai ne romanas. Ir ne apsakymas. Tai – istorija. Jos pradžia – apie vyrą, kuris keliauja per pasaulį, o pabaiga – apie vieną ežerą, tyvuliuojantį vėjuotomis dienomis. (...) Visos istorijos turi savo muziką. Šios istorijos muzika balta. Tai svarbu paaiškinti, nes balta muzika yra keista muzika. Kartais ji trikdo. Ji grojama tyliai, pagal ją šokama lėtai. Kai grojama gerai, tada tarsi girdi grojant tylą ir, žvelgiant tuos, kurie šoka kaip dievai, atrodo, jog jie nejuda. Velniškai keblus dalykas toji balta muzika. Daugiau pridurti, regis, nėra ko. Gal tik reikėtų patikslinti, kad ši istorija vyksta XIX amžiuje. Vien todėl, kad niekas joje nesitikėtų lėktuvų, skalbimo mašinų ir psichoanalitikų. Jų nėra. Galbūt kitą kartą.“