Benoîte Groult Boeken

Autobiografisch getint relaas van de groei van een feministische vrouw naar onafhankelijkheid, eerst van haar familie en later van de mannen in haar leven.

Twee hartsvriendinnen komen elkaar op rijpere leeftijd weer tegen.

Benoîte Groult (g. 1920 m.) – viena ryškiausių prancūzų kultūros veikėjų, rašytoja ir žurnalistė. Kilusi iš menininkų šeimos – jos motina buvo garsiojo prancūzų dizainerio Paulio Poiret duktė, tėvas – žymus Art noveau baldų restauratorius. B. Groult savo gyvenimą paskyrė literatūrinei kūrybai ir kovai už moterų teises. Tris kartus ištekėjusiai trijų dukterų motinai ir trijų dukraičių senelei pasaulinį pripažinimą atnešė autobiografinis romanas „Druska ant mūsų odos“ – jausmingas, erotiškas, pasakojantis apie visą gyvenimą trunkančią paryžietės intelektualės ir bretonų žvejo meilę, pagal kurį 1992 m. buvo pastatytas to paties pavadinimo filmas. Naujausias jos pačios išgyvenimais paremtas romanas „Gyvenimo druska“ pasakoja apie senatvę – apie tai, kaip senstanti moteris jaučiasi jaunystės kulto apimtoje visuomenėje. Keleto kartų likimą, herojės, jos sesers ir dukters meilės istorijas atskleidžiantis romanas ironiškas, intelektualus ir drauge savotiškai lyriškas. Benoîte Groult drąsi: imdamasi visuomenėje nutylimų, „nepatogių“ temų – tokių, kaip moterų teisės, abortai, o dabar – teisė senatvėje gyventi visavertį gyvenimą ir mirti savo noru, – ji išreiškia daugelio skaitytojų, kurie apie tai nekalba, tačiau pritaria, poziciją. „Gyvenimo druska“ pasakoja senų sutuoktinių Alisos ir Adriano, jų dukters Marionos, jos vyro Moriso ir meilužio airio Briano gyvenimo bei meilės istorijas. Susipinančios siužetinės linijos leidžia sekti aštriai ir juokingai apie savo senatvę pasakojančios Alisos, visą gyvenimą du vyrus mylinčios Marionos ir ...žmonių likimus valdančios Moiros istorijas. Autorės vaizduojama senatvė nekelia pasigailėjimo, meilė – nespaudžia ašarų. Senatvė čia – proga ironiškai pažvelgti į save ir savo aplinką, o drastiškas meilės suvokimas pamina visuomenės priimtą moralę.

A classic long-seller that sold hundreds of thousands of copies worldwide, Salt on my Skin is now re-issued with a new introduction by renowned writer and feminist Fay Weldon

A toutes celles qui vivent dans l'illusion que l'égalité est acquise et que l'Histoire ne revient pas en arrière, je voudrais dire que rien n'est plus précaire que les droits des femmes.A celles qui ne regardent ni derrière elles ni autour, je voudrais rappeler que les Allemandes de l'Est par exemple ont perdu, à la chute du mur de Berlin, des droits qu'elles croyaient acquis pour toujours. Que les Algériennes, les Iraniennes, les Afghanes et tant d'autres, qui avaient goûté aux premiers fruits de la liberté, ont disparu, du jour au lendemain, sous un voile de silence. Aux Française je rappelle que l'on déplore encore 220 000 avortements en 1999.A celles enfin qui font confiance aux hommes au pouvoir pour que les choses s'arrangent peu à peu, je voudrais citer une phrase de Virginia Woolf : "L'histoire de la résistance des hommes à l'émancipation des femmes." Si elles ne défendent pas elles-mêmes les droits conquis par leurs mères, personne ne le fera pour elles.La condition des femmes ne va pas en s'améliorant dans le monde, contrairement à ce qu'il est reposant de croire. Les hommes sont des analphabètes du féminisme, on le sait. Mais les femmes le sont à peine moins.C'est pourquoi il n'est jamais trop tard pour lire un livre féministe. Ni trop tôt. Ils n'ont hélas pas pris une ride depuis 25 ans.