Benoîte Groult Boeken

Autobiografisch getint relaas van de groei van een feministische vrouw naar onafhankelijkheid, eerst van haar familie en later van de mannen in haar leven.

Zout op mijn huid is een roman over liefde die niet slijt of gedoemd is ten onder te gaan aan dagelijkse beslommeringen. Zij is een intellectuele Parisienne, hij een Bretonse zeeman. Hoewel hun verschillende leefstijlen hen tot vreemden hadden moeten maken, leidt hun ontmoeting tot een levenslange, hartstochtelijke verhouding. Benoîte Groult beschrijft op meeslepende wijze de eigenzinnige relatie tussen twee geliefden die elkaar waar ook ter wereld ontmoeten om samen te kunnen zijn.

Op een dag ontmoet Marion een woest aantrekkelijke Ier, Brian. Ze stort zich in een gepassioneerde affaire, ook tegen haar eigen verwachtingen in. Haar moeder Alice, ooit voorvechtster op het gebied van de vrouwenemancipatie, heeft zo haar eigen problemen. Ze is in de tachtig, maar weigert zich door haar leeftijd te laten hinderen. In dit boek vertelt Benoîte Groult op adembenemende wijze het verhaal van twee krachtige vrouwen, die het lef hebben om hun lot in eigen hand te nemen. (Bron: achterkant boek)

Autobiografie van de Franse schrijfster en feministe (1920- ).

Twee hartsvriendinnen komen elkaar op rijpere leeftijd weer tegen.

Benoîte Groult (g. 1920 m.) – viena ryškiausių prancūzų kultūros veikėjų, rašytoja ir žurnalistė. Kilusi iš menininkų šeimos – jos motina buvo garsiojo prancūzų dizainerio Paulio Poiret duktė, tėvas – žymus Art noveau baldų restauratorius. B. Groult savo gyvenimą paskyrė literatūrinei kūrybai ir kovai už moterų teises. Tris kartus ištekėjusiai trijų dukterų motinai ir trijų dukraičių senelei pasaulinį pripažinimą atnešė autobiografinis romanas „Druska ant mūsų odos“ – jausmingas, erotiškas, pasakojantis apie visą gyvenimą trunkančią paryžietės intelektualės ir bretonų žvejo meilę, pagal kurį 1992 m. buvo pastatytas to paties pavadinimo filmas. Naujausias jos pačios išgyvenimais paremtas romanas „Gyvenimo druska“ pasakoja apie senatvę – apie tai, kaip senstanti moteris jaučiasi jaunystės kulto apimtoje visuomenėje. Keleto kartų likimą, herojės, jos sesers ir dukters meilės istorijas atskleidžiantis romanas ironiškas, intelektualus ir drauge savotiškai lyriškas. Benoîte Groult drąsi: imdamasi visuomenėje nutylimų, „nepatogių“ temų – tokių, kaip moterų teisės, abortai, o dabar – teisė senatvėje gyventi visavertį gyvenimą ir mirti savo noru, – ji išreiškia daugelio skaitytojų, kurie apie tai nekalba, tačiau pritaria, poziciją. „Gyvenimo druska“ pasakoja senų sutuoktinių Alisos ir Adriano, jų dukters Marionos, jos vyro Moriso ir meilužio airio Briano gyvenimo bei meilės istorijas. Susipinančios siužetinės linijos leidžia sekti aštriai ir juokingai apie savo senatvę pasakojančios Alisos, visą gyvenimą du vyrus mylinčios Marionos ir ...žmonių likimus valdančios Moiros istorijas. Autorės vaizduojama senatvė nekelia pasigailėjimo, meilė – nespaudžia ašarų. Senatvė čia – proga ironiškai pažvelgti į save ir savo aplinką, o drastiškas meilės suvokimas pamina visuomenės priimtą moralę.